Egzoplanetų detektyvinė viktorina

Ne visai taip! Dauguma egzoplanetų skrieja aplink kitas žvaigždes, tačiau yra ir tokių, kurios neskrieja aplink kitas žvaigždes ir vadinamos laisvai plūduriuojančiomis planetomis.

Egzoplanetų būna labai įvairių dydžių, o jų temperatūra, sudėtis, konfigūracija ir orbitos periodai labai įvairūs. Kol kas neradome nė vienos, kuri būtų lygiai tokia pati kaip Žemė, tačiau ieškome...

Ne visai taip! 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis, naudojant įvairius metodus, teleskopus ir apžvalgas buvo atrasta daugiau nei 5000 egzoplanetų. Yra daug daugiau "kandidatų" į egzoplanetas, kurie dar turi būti patvirtinti.

Daugiau informacijos rasite exoplanet.eu.

Ne visai taip! Egzoplanetų randama gerokai už mūsų Saulės sistemos ribų. Net artimiausios egzoplanetos šviesa Žemę pasiekia tik po kelerių metų.

Dabartiniai kosminiai laivai gali skrieti tik labai maža dalimi šviesos greičio, todėl kelionė iki artimiausios egzoplanetos dabartinėmis technologijomis užtruktų tūkstančius metų.

Stebėdami žvaigždės šviesos silpnėjimą planetos tranzito metu, galime tirti pačią planetą. Šis metodas vadinamas tranzitine fotometrija ir jį naudojo Cheopsas.

Beveik teisingai! Cheopsas apskrieja Žemę maždaug kas 100 minučių 700 km aukštyje virš Žemės paviršiaus.Ši orbita vadinama Saulės sinchronine - palydovas kiekvieną dieną ir naktį kerta ekvatorių tuo pačiu vietiniu Saulės laiku.

"Cheops" praskrieja virš ekvatoriaus apie 6 val. ryto/6 val. vakaro, eidamas per vadinamąjį dienos ir nakties terminatorių, todėl orbita dar vadinama aušros ir sutemų orbita. Ši orbita buvo pasirinkta siekiant sumažinti saulės šviesos ir nuo Žemės atsispindėjusios išsklaidytos šviesos poveikį Cheopso stebėjimams.

CHEOPS orbitos vizualizaciją rasite šioje svetainėje: esa.int/ESA_Multimedia/Videos/2018/11/The_orbit_of_Cheops.

Jei norite sužinoti, kur dabar yra Cheopsas, pažvelkite į: cheops.unibe.ch/.